Didėja bankų paskolų verslui ir gyventojams paklausa, mažėja disbalansai NT rinkose

„Naujausios apklausos rezultatai nuteikia optimistiškai. Bankų vertinimu, visų verslo sektorių ir gyventojų ateities finansinės perspektyvos yra stabilios arba gerėjančios, laukiama toliau didėsiančios paskolų paklausos. Svarbu ir tai, kad vis mažiau bankų įžvelgia disbalansų būsto ir komercinio NT rinkose, o jų lūkesčiai dėl NT kainų gerėja“, – sako Dovydas Poderys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas.

Bankų skolinimo įmonėms standartai, kurie buvo sugriežtinti 2022–2023 m., šių metų liepos–rugsėjo mėn. nekito jau trečią ketvirtį iš eilės. Skolinimo sąlygos įmonėms per trečiąjį ketvirtį šiek tiek sugriežtėjo, bet atmestų įmonių paskolų paraiškų dalis nepakito.

Paskolų įmonėms paklausa trečiąjį ketvirtį didėjo pirmą kartą nuo 2022 m. vidurio, ją teigiamai veikia įmonių kapitalinės investicijos ir mažėjančios palūkanų normos. Šeši bankai tikisi, kad ketvirtąjį ketvirtį naujų paskolų paklausa toliau didės visuose skolinimo įmonėms segmentuose, keturi bankai prognozuoja, kad ji bus stabili.

Bankai prasčiausiai vertina transporto įmonių finansinę būklę – ją kaip blogą arba labai blogą įvertino trečdalis apklaustų bankų, pusė bankų teigė, kad konkurencija skolinant šioms įmonėms mažėja. Ketvirtadalis bankų kaip blogą vertino viešbučių ir restoranų finansinę būklę.

Skolinimą viešbučių ir restoranų įmonėms trečiąjį ketvirtį ribojo 38, paskolų teikimą transporto ir nekilnojamojo turto įmonėms – 25 proc. bankų. Dažniausiai nurodytos skolinimo ribojimo priežastys buvo bendra ekonominė situacija ir siekis perskirstyti paskolų portfelį, bet verta atkreipti dėmesį, kad neigiama ekonominės situacijos įtaka skolinimui vis mažėja.

Vertinant ateities perspektyvas, bankai visų įmonių finansinės būklės raidą vertina kaip stabilią arba gerėjančią.

Būsto paskolų standartai, kurie reikšmingai sušvelnėjo antrąjį ketvirtį, liepos–rugsėjo mėn. nepakito. Vienas bankas tikisi, kad jie dar šiek tiek sušvelnės 2024 m. paskutinį ketvirtį, griežtėjimo neprognozuoja nė vienas bankas. Vartojimo ir kitų paskolų namų ūkiams standartai šiek tiek sušvelnėjo pirmą kartą nuo 2021 m. pabaigos, tolesnio šių paskolų standartų švelnėjimo metų pabaigoje bankai nesitiki.

Būsto, vartojimo ir kitų paskolų sąlygos per trečiąjį ketvirtį nepakito, atmestų paskolų paraiškų dalis taip pat iš esmės nesikeitė.

Bankų vertinimu, būsto, vartojimo ir kitų paskolų namų ūkiams paklausa trečiąjį ketvirtį padidėjo. Būsto paskolų paklausos didėjimą daugiausia lėmė mažėjantis bendras palūkanų normų lygis, teigiamą poveikį turėjo ir didėjantis vartotojų pasitikėjimas. Jis kartu su poreikiu įsigyti ilgalaikio vartojimo prekių didino ir vartojimo bei kitų paskolų namų ūkiams paklausą.

Bankai tikisi, kad per artimiausią ketvirtį namų ūkių paskolų paklausa toliau šiek tiek didės. Namų ūkių numatomą finansinės būklės raidą ateityje bankai vertina kaip stabilią ar gerėjančią.

Bankų lūkesčiai dėl NT kainų toliau gerėja – dažniau tikimasi nedidelio NT kainų augimo nei mažėjimo, taip pat mažėja bankų, NT rinkose įžvelgiančių disbalansų.

Vertindami gyvenamojo NT kainas ir galimus jų pokyčius, ketvirtadalis bankų tikisi senos statybos būstų kainų sumažėjimo iki 5 proc., vienas bankas tikisi tokio paties dydžio naujos statybos būstų kainų smukimo. Nedidelio (iki 5 %) kainų augimo senos statybos segmente tikisi 38, naujos statybos – 25 proc. bankų.

Lūkesčiai dėl komercinio NT kainų taip pat pagerėjo – nedidelio kainų mažėjimo tikisi tik vienas bankas, o vienas bankas mano, kad jos šiek tiek kils.

Didžioji dalis bankų (75 %) vis dar įžvelgia disbalansų gyvenamojo NT rinkoje, bet ši dalis mažėja du ketvirčius iš eilės ir yra mažiausia nuo 2021 m. pirmojo ketvirčio. Bankai vis dar pastebi būsto kainų disbalansų daugiausia dėl per didelių kainų, taip pat įžvelgiama paklausos ir pasiūlos disbalansų.

Tik trečdalis bankų įžvelgia disbalansų komercinio NT rinkoje – mažiausiai nuo 2023 m. antrojo ketvirčio. Bankai dažniausiai įžvelgia disbalansų dėl per didelių komercinio NT kainų, taip pat kai kurie nurodė paklausos ir finansinio sverto disbalansus.

Lietuvoje veikiančių šešių komercinių bankų ir keturių užsienio bankų filialų apklausa atlikta 2024 m. rugsėjo mėn.

Naujausia Bankų apklausos apžvalga skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.