Lietuvos banko valdybos nutarimai | Lietuvos bankas

Gruodį – naujos aukso ir sidabro monetos

100 eurų aukso ir 20 eurų sidabro monetas, skirtas dirbtiniam intelektui, Lietuvos bankas išleis į apyvartą 2024 m. gruodžio 10 d. Taip nutarė Lietuvos banko valdyba.

To paties dizaino aukso ir sidabro monetų grafinius projektus sukūrė Egidijus Rapolis. Monetos nukaldintos UAB „Lietuvos monetų kalykloje“. Aukso monetos tiražas – 750 vnt., sidabro monetos tiražas – 3 000 vnt.

Kitąmet – moneta, skirta Mažajai Lietuvai

2025 m. Lietuvos banko Monetų išleidimo planas papildytas progine 2 eurų moneta, skirta Mažajai Lietuvai (iš serijos „Lietuvos etnografiniai regionai“). Taip nutarė Lietuvos banko valdyba. Monetos išleidimas į apyvartą numatomas 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį. Tai bus penktoji, baigiamoji serijos moneta. 2019 m. išleista šios serijos moneta, skirta Žemaitijai, 2020 m. – Aukštaitijai, 2021 m. – Dzūkijai, 2022 m. – Suvalkijai. Šios serijos monetų nacionalinėje pusėje vaizduojami etnografinių regionų herbai.

Apsvarstyti UAB Urbo banko priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatai

Lietuvos banko valdyba apsvarstė UAB Urbo banko priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Priežiūros peržiūros ir vertinimo procesasSREP) rezultatus. Buvo vertinamos visos banko veiklos sritys, kuriose jis susiduria su reikšminga rizika, jos valdymo sistemos kokybė bei banko kapitalas pagal esamus kapitalo pakankamumo reikalavimus.

Susipažinusi su SREP išvadomis, Lietuvos banko valdyba UAB Urbo bankui nustatė 2,42 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos papildomo kapitalo reikalavimo dydį.

Atsižvelgiant į papildomo kapitalo reikalavimo dydį, turi būti tenkinami šie minimalūs nuosavų lėšų reikalavimai:

• 5,86 proc. banko bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas;

• 7,81 proc. banko 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas;

• 10,42 proc. banko bendro kapitalo pakankamumo koeficientas.

Bankui taip pat rekomenduojama turėti 1 proc. antros pakopos gairių (angl. P2G) kapitalo dydį, jis turėtų būti įtrauktas į banko kapitalo planavimo ir rizikos valdymo sistemas, įskaitant norimos prisiimti rizikos valdymo sistemą ir gaivinimo planavimą.

Poveikio priemonė Jungtinei centrinei kredito unijai

Lietuvos bankas atliko Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) patikrinimą. Jo metu nustatyta kredito, palūkanų normos bankinėje knygoje ir likvidumo rizikų valdymo, vidaus valdymo ir kontrolės pažeidimų bei veiklos trūkumų. Nustatyta ir trūkumų, susijusių kredito unijų priežiūra bei kintamojo atlygio išmokėjimu.

JCKU iš esmės pripažino nurodytus teisės aktų pažeidimus ir trūkumus, pateikė Lietuvos bankui informaciją apie jų ištaisymą bei priemones, kurių ėmėsi siekdama, kad šie ar panašūs pažeidimai nepasikartotų ateityje. Atsižvelgęs į aplinkybes Lietuvos bankas nusprendė skirti šią poveikio priemonę – viešai paskelbti JCKU padarytus teisės aktų pažeidimus.

Finansų rinkos priežiūros pokyčiai

Lietuvos banko vadyba priėmė su Finansų rinkos priežiūros komiteto (FRPK) ir atskirų finansų rinkos priežiūros padalinių veikla susijusių teisės aktų pakeitimus. Jais Lietuvos banko valdyba paveda FRPK priimti sprendimus dėl tam tikrų atsiradusių naujų priežiūros funkcijų, t. y. dėl licencijų išdavimo kredito administratoriams, kriptoturto paslaugų teikėjams ir su turtu susietų žetonų emitentams, spręsti dėl administracinių (taikių) susitarimų sudarymo proceso pradėjimo ir nutraukimo.

Be to, tam tikros FRPK pavestos su priežiūra susijusios funkcijos perskirstomos priežiūros departamentų direktoriams ir atliekami kiti keitimai, susiję su priežiūros funkcijų perskirstymu: Bankų ir draudimo priežiūros departamentui pavedami klausimai, susiję su finansų maklerio įmonių ir elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigų prudencine priežiūra. Atsižvelgiant į tai, departamento pavadinimas bus keičiamas į Prudencinės priežiūros departamentą, kad geriau atitiktų veiklos pobūdį. Šie pakeitimai įsigalios 2025 m. sausio 1 d.