AI fobija: kaip naujienų antraštės formuoja visuomenės baimę dėl dirbtinio intelekto
Dirbtinis intelektas (AI) tapo kertiniu šiuolaikinės technologinės pažangos akmeniu, žadančiu reikšmingą indėlį įvairiose srityse. Tačiau be spartaus vystymosi AI taip pat tapo daugelio žmonių baimės ir netikrumo židiniu. Šią baimę mokslininkai pavadino „AI fobija“, o tyrimai rodo, kad jai didelę įtaką daro žiniasklaidos vaizdavimas AI, ypač naujienų antraštėse. Neseniai atliktame tyrime, pavadintame „Dirbtinio intelekto baimė? NLP, ML ir LLM, remiantis AI-fobijos atradimu ir AI naujienų baimių nuotaikų sklaida“, atidžiai nagrinėjamas AI naujienų antraščių poveikis visuomenės nuotaikoms. Analizuodamas beveik septyniasdešimt tūkstančių su DI susijusių naujienų antraščių, tyrimas atskleidžia galingą žiniasklaidos vaidmenį formuojant visuomenės požiūrį į AI.
Antraščių galia: sustiprina baimę
Naujienų antraštės yra esminis žiniasklaidos įtakos visuomenės nuotaikai komponentas, nes jos yra pirmasis skaitytojų kontaktinis taškas ir suteikia viso straipsnio toną. Dažnai žmonės net neskaito viso straipsnio, o tiesiog atima antraštę. Be to, antraštės vaidina ypač svarbų vaidmenį AI kontekste, nes visuomenės supratimas vis dar yra ribotas. Daugelis žmonių nesupranta dirbtinio intelekto, todėl greiti žiniasklaidos garsai ir dėmesį patraukiančios antraštės gali turėti didelės įtakos jų nuomonei apie šią technologiją. Siekdami ištirti jausmų tipus, išreikštus antraštėse apie dirbtinį intelektą, mokslininkai naudojo pažangius natūralios kalbos apdorojimo (NLP) metodus, mašininį mokymąsi (ML) ir didelių kalbų modelius (LLM), kad analizuotų nuotaikas ir temas, esančias su DI susijusiose antraštėse. .
Jų išvados atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: didelė dalis dirbtinio intelekto antraščių yra suformuluotos taip, kad sukelia baimę ir nerimą. Dažnai vartojami tokie terminai kaip „pavojingas“, „grėsmė“, „rizika“ ir „egzistencinė grėsmė“, o tai prisideda prie didėjančio visuomenės nerimo dėl dirbtinio intelekto. Svarbu tai, kad šis baimės kurstymas nėra tik visuomenės nuotaikų atspindys; Tyrėjai teigia, kad ji aktyviai ją formuoja, sukeldama ciklą, kai baimė sukelia daugiau baimės.
Baimę keliančių antraščių poveikio įvertinimas
Tyrime buvo panaudotos kelios nuotaikų analizės priemonės, skirtos emociniam antraščių tonui įvertinti, įskaitant VADER (žodyno ir taisyklėmis pagrįstą nuotaikų analizės įrankį, kuris vertina žodžius nuo labiausiai neigiamų iki labiausiai teigiamų), AFINN (įrankį, kuris žodžiams priskiria balus su neigiamais balais, rodančiais neigiamą nuotaiką, o teigiamais – teigiamas) ir „TextBlob“ (biblioteka, teikianti paprastą API, kuri grąžina poliškumo balą, nurodantį neigiamą, teigiamą nuotaiką ir neutralumą).
Rezultatai parodė ryškų neigiamų nuotaikų buvimą, o maždaug 40 % antraščių perteikia baimę ar nerimą dėl AI. Šios išvados rodo, kad žiniasklaida ne tik praneša apie visuomenės baimes dėl AI, bet ir prisideda prie jų stiprinimo.
Be to, tyrimas pabrėžė sensacingos kalbos vartojimą antraštėse. Tokia kalba skirta patraukti dėmesį, tačiau dažnai tai kainuoja niuansuotų ataskaitų teikimo kaina. Baimę keliančios kalbos akcentavimas antraštėse gali sukelti iškreiptą visuomenės suvokimą, kai AI rizika yra perdėta, o jo nauda sumenkinama.
AI fobija: pasekmės visuomenei ir politikai
AI fobijos plitimas per žiniasklaidos antraštes turi didelių pasekmių. Tyrėjai išsiaiškino, kad visuomenės baimė dirbtinio intelekto gali turėti įtakos politikos sprendimams, todėl gali atsirasti pernelyg atsargių ar ribojančių taisyklių, kurios blokuoja naujoves. Tai taip pat gali turėti įtakos visuomenės įsitraukimui į dirbtinį intelektą, todėl žmonės atmeta arba bijo DI technologijų, kurios kitu atveju galėtų pagerinti jų gyvenimą.
Tyrimas įspėja, kad jei AI fobijos plitimas nebus kontroliuojamas, tai gali turėti žalingą poveikį AI kaip mokslo pažangai. Jame pasisakoma už labiau subalansuotą požiūrį į AI ataskaitų teikimą, kai galimas pavojus aptariamas kartu su nauda, o dirbtinio intelekto mokslas pateikiamas taip, kad jis būtų tikslus ir prieinamas plačiajai visuomenei.
Rekomendacijos: subalansuotų AI ataskaitų teikimo link
Siekiant atremti dabartinę baimę sukeliančių AI antraščių tendenciją, tyrimas siūlo keletą rekomendacijų. Pirma, ji ragina sukurti AI naujienų ontologiją, kuri išskiria AI kaip mokslą ir AI programas. Tai galėtų padėti žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms pateikti tikslesnę ir turtingesnę AI temų aprėptį.
Antra, tyrime teigiama, kad žiniasklaidos priemonės bendradarbiauja su AI ekspertais, kad parengtų labiau informuotus ir subalansuotus pranešimus. Šis bendradarbiavimas galėtų apimti reguliarų faktų tikrinimą ir ekspertų komentarus, siekiant užtikrinti, kad su AI susijusios naujienos būtų ne tik sensacingos, bet ir informatyvios bei pagrįstos tikrove.
Galiausiai tyrime pabrėžiama visuomenės švietimo apie AI svarba. Patobulinus plačiosios visuomenės supratimą apie AI ir jo pasekmes, tampa lengviau skatinti labiau informuotą ir racionalesnį viešąjį diskursą apie DI, taip sumažinant baimę keliančių antraščių poveikį.
Išvada
Rutgers universiteto atliktas tyrimas atskleidžia svarbų vaidmenį, kurį naujienų antraštės vaidina formuojant visuomenės supratimą apie AI. Dirbtiniam intelektui toliau tobulėjant ir integruojantis į įvairius visuomenės aspektus, svarbu, kad žiniasklaidos pranešimai apie AI būtų subalansuoti, tikslūs ir be nereikalingo sensacijų. Priimdami tyrimo rekomendacijas, galime siekti žiniasklaidos kraštovaizdžio, kuris informuotų visuomenę apie AI tokiu būdu, kuris įgalina, o ne gąsdina.
Straipsnis paremtas šiuo tyrimu: Samuelis, Jimas, Tanya Khanna ir Srinivasaraghavan Sundar. „Dirbtinio intelekto baimė? NLP, ML ir LLM pagrįstas AI fobijos atradimu ir baimės nuotaikų sklaida per AI naujienas.” NLP, ML ir LLM pagrįsti AI-fobijos ir baimės jausmų plitimo atradimu, AI naujienomis (2024).
