AI renesansas: kaip mašinos keičia meną, muziką ir literatūrą

Žmonijos kūrybinė dvasia per visą istoriją reiškėsi daugybe formų – nuo ​​jaudinančių Renesanso paveikslų iki širdį veriančių romantikų simfonijų. Kūrybiškumas dažnai laikomas išskirtiniu žmogaus bruožu, tačiau dirbtinio intelekto (AI) augimas meta iššūkį šiai idėjai. Naudojant algoritmus, galinčius kurti meną, muziką ir net literatūrą, kyla klausimas: ar mašinos tikrai gali būti kūrybingos?

Šios diskusijos apie žmogaus ir kompiuterinį kūrybiškumą pavyzdys yra besitęsiančios ginklavimosi lenktynės generuojamojo teksto, pvz., „ChatGPT“ ir įrankių, kuriais siekiama atpažinti straipsnius, kuriuose buvo naudojami generuojamojo teksto įrankiai, kad būtų sukurti darbai, kurie, kaip teigiama, yra asmens. Galų gale tai iškelia klausimą, nepanašų į Tesėjo laivo minties eksperimentą – kada rašymas nustoja atspindėti individo indėlį ir vietoj to tampa AI kūriniu? Žvelgiant atgal, kaip šiandienos kontekste 90-ųjų rašybos tikrinimo įrankiai skiriasi nuo šių dienų generuojamojo dirbtinio intelekto? Ar kažkas turi būti sukurta tik žmonių, kad atspindėtų žmogaus kūrybiškumą, ar technologijų priemonės gali atlikti etinį vaidmenį, netgi potencialiai dominuojantį kūrybiniame procese?

Šiame straipsnyje nesiekiama gilintis į dirbtinio intelekto sukurto kūrybiškumo pasaulį, o kaip apžvalga ir AI galimybių bei apribojimų meninėje apžvalga. Išnagrinėsime, kaip dirbtinis intelektas naudojamas kuriant meną, kuriant muziką ir rašant istorijas, analizuodami procesą ir jo rezultatus. Galiausiai apmąstysime, ar AI turi tikrą kūrybiškumą, ar tai tiesiog sudėtingas įrankis, imituojantis žmogaus išraišką.

Kūrybinė drobė: AI vizualiajame mene

Vaizduojamųjų menų pasaulyje padaugėjo dirbtinio intelekto sukurtų kūrinių. Algoritmai dabar gali sukurti stulbinančiai tikroviškus paveikslus, žavias skulptūras ir net susimąstyti skatinančius abstrakčius kūrinius. Vaizduojamajame mene atsiranda daug įrankių ir technologijų, iš kurių čia yra trys įdomesni požiūriai:

• Generatyvieji priešpriešiniai tinklai (GAN): Šios AI sistemos apima du neuroninius tinklus, konkuruojančius tarpusavyje. Vienas tinklas, „generatorius“, kuria vaizdus, ​​o kitas, „diskriminatorius“, bando atskirti dirbtinio intelekto sukurtus vaizdus nuo tikrų. Per šį konkursą generatorius nuolat tobulina savo kūrinius, kad taptų tikroviškesni ir įtikinamesni.

• Stiliaus perkėlimas: Ši technika naudoja AI, kad pritaikytų vieno vaizdo meninį stilių kitam. Įsivaizduokite, kad savo atostogų nuotraukas pakeisite Van Gogo ar Pikaso stiliumi. AI algoritmai gali analizuoti konkretaus menininko stilių ir pritaikyti jį naujam įvaizdžiui, sukurdami unikalų stilių derinį.

  

• AI padedamas dizainas: Nors dirbtinio intelekto įrankiai nėra visiškai savarankiški kūryba, jie padeda menininkams jų kūrybinėse pastangose. Šie įrankiai gali generuoti įvairias dizaino parinktis, pasiūlyti spalvų paletes ar net padėti sukurti tikroviškus 3D modelius animacijai ir vaizdo žaidimams.

Dirbtinio intelekto sukurto meno rezultatai gali būti kvapą gniaužiantys, tačiau nerimą keliantys. Nuo hiperrealistinių portretų iki abstrakčių peizažų, keliančių nuostabą, bet nerimą – net ir tie robotų įtraukimo puslapiai, kuriuose skelbiamos visiškai iškreiptos dirbtinio intelekto nuotraukos su deformuotais kūnais ir veidais – AI demonstruoja savo gebėjimą kurti vizualiai stimuliuojančius kūrinius. Tačiau išlieka pagrindinis klausimas: ar tai tikras kūrybiškumas, ar tiesiog manipuliavimas esamais duomenimis ir stiliais?

AI simfonijų kūrimas: algoritminis muzikantas

Muzikos pasaulis taip pat apėmė dirbtinį intelektą, o įmonės, tokios kaip ACE Studio, demonstruoja, kaip dirbtinio intelekto vokalistus naudoti muzikos takelių viršuje. Algoritmai dabar gali sukurti originalius įvairių stilių kūrinius – nuo ​​klasikinių simfonijų iki elektroninės šokių muzikos. Kai kurie konkretūs būdai, kaip AI pakeičia muzikos kompoziciją, yra šie:

• Melodijų generavimas: AI algoritmai gali analizuoti esamus muzikos kūrinius ir generuoti originalias melodijas, imituojančias tam tikrą stilių ar žanrą. Tada šias melodijas gali toliau plėtoti kompozitoriai arba naudoti kaip atspirties tašką naujiems muzikos kūriniams.

• Harmonizavimas ir orkestravimas: Sukūrus melodiją, dirbtinio intelekto įrankiai gali ją suderinti, pridėdami akordų ir progresijų, kad sukurtų sodresnį garso vaizdą. Be to, AI gali pasiūlyti orkestravimą, priskirti skirtingus instrumentus įvairioms melodinėms linijoms groti.
• Algoritminė improvizacija: Dirbtinio intelekto sistemos gali būti mokomos naudojant didžiulius muzikinių improvizacijų duomenų rinkinius. Tada jie gali panaudoti šias žinias kurdami savo improvizacinius solo ar akompanimento takelius, pridėdami kompozicijai spontaniškumo ir dinamiškumo.

Nors dirbtinio intelekto sukurta muzika gali būti techniškai sudėtinga ir estetiškai patraukli, jos emocinio poveikio klausimas išlieka. Muzika dažnai sukelia jausmus ir prisiminimus; ar mašina gali atkartoti žmogaus emocijų gilumą muzikinėje kompozicijoje?

Rašiklis mašinos rankoje: AI literatūroje

Literatūros sferoje taip pat atsirado AI varomas pasakojimas. Dirbtinis intelektas dabar gali generuoti eilėraščius, scenarijus ir net trumpas istorijas, ištrindamas ribas tarp žmogaus ir mašinos autorystės. Kai kurie AI gali būti naudojami kūrybiniam rašymui:

• Nuspėjamasis tekstas apie steroidus: Dirbtinio intelekto algoritmai gali analizuoti daugybę tekstinių duomenų ir numatyti kitą žodį iš eilės. Ši technologija gali būti naudojama kuriant kūrybinius teksto formatus, pvz., eilėraščius ar scenarijus, kai AI siūlo žodžius ar frazes pagal nustatytą stilių ir srautą.
• Interaktyvus pasakojimas: AI valdomi pokalbių robotai gali būti naudojami kuriant interaktyvias istorijas, kuriose skaitytojo pasirinkimai daro įtaką pasakojimui. Tai suteikia daugiau asmeninio ir patrauklesnio skaitymo patirties, nes istorija prisitaiko prie skaitytojo pageidavimų.
• Stiliaus mimika: Dirbtinis intelektas gali būti mokomas pagal konkretaus autoriaus rašymo stilių ir tada naudojamas kuriant tekstą, kuris imituoja tą stilių. Tai galėtų būti panaudota kuriant naujas istorijas apie mylimą autorių, nors reikėtų atsižvelgti į etinius su autorių teisėmis ir plagiatu susijusius sumetimus.

Dirbtinio intelekto sukurta literatūra gali būti gramatiškai taisyklinga ir net stilistiškai nuosekli. Tačiau ar mašina gali užfiksuoti žmogaus patirties niuansus, sudėtingas emocijas, kiekvienam veikėjui tinkamą idiomą ir subtilų humorą, kuris dažnai atsiliepia skaitytojams? Pirmą kartą atsiradus natūralios kalbos apdorojimui, vienas dažnai kartojamas pokštas buvo toks: „ar jūs kalbate apie šunį, kurio temperatūra yra pakilusi, ar apie klasikinį Americana maistą – dešrainį?

Žmogaus prisilietimas: vykstančios diskusijos apie mašinų kūrybiškumą

Nors dirbtinis intelektas demonstruoja puikias galimybes kurti meną, muziką ir literatūrą, diskusijos apie tikrąjį mašinų kūrybiškumą tęsiasi.

Argumentai už mašinos kūrybiškumą:

• Originalumas ir naujovės: AI gali sukurti tikrai originalius kūrinius, kurie ne tik kopijuoja esamus stilius. Algoritmai gali tyrinėti dideles kūrybines erdves už žmogiškųjų apribojimų ribų ir pasiekti netikėtų ir naujoviškų rezultatų.
• Kūrybiškumo evoliucija: Žmogaus kūrybiškumas nuolat vystosi, veikiamas esamų darbų ir naujų įrankių. AI gali būti vertinamas kaip šio proceso tęsinys – naujas įrankis, kurį menininkai gali naudoti norėdami išreikšti save naujais būdais.
• Emocinis poveikis: Nors galima ginčytis dėl AI sukurto meno ar muzikos emocinio gylio, kai kurie teigia, kad šie kūriniai vis tiek gali sukelti žiūrovų ar klausytojų emocijas. Gebėjimas sukelti emocines reakcijas gali būti laikomas kūrybiškumo forma.

Argumentai prieš mašinų kūrybiškumą:

• Trūksta supratimo ir ketinimų: DI neturi žmogaus gebėjimo suprasti pasaulį ir jo sukeliamų emocijų. Nors dirbtinis intelektas gali imituoti stilius ir struktūras, jam trūksta sąmoningumo ir prasmės kūrimo, kurie yra pagrindiniai žmogaus kūrybiškumo elementai.
• Pasitikėjimas žmonių duomenimis: AI kūriniai yra pagrįsti didžiuliais esamų žmonių darbų duomenų rinkiniais. Mašina iš esmės pertvarko ir sujungia esamus elementus, iš tikrųjų nekuria kažko visiškai naujo.
• Žmogaus patirties nebuvimas: Kūrybiškumą dažnai skatina asmeninė patirtis, emocijos ir perspektyvos. AI trūksta šio žmogiškojo konteksto, todėl sunku kurti kūrinius, kurie rezonuoja su sudėtinga žmogaus patirtimi.

Bendradarbiavimo ateitis: žmonės ir mašinos kaip kūrybingi partneriai

Diskusijos apie mašinų kūrybiškumą gali neturėti galutinio atsakymo. Galbūt produktyviausias požiūris yra pripažinti tiek žmonių, tiek mašinų stipriąsias puses.

• Žmogaus ir AI bendradarbiavimas: AI gali būti galingas įrankis, padedantis žmogaus kūrybiškumui. Jis gali generuoti idėjas, siūlyti naujas kryptis ar net automatizuoti varginančias užduotis, todėl menininkai gali sutelkti dėmesį į niuansesnius kūrybiškumo aspektus.
• Kūrybiškumo demokratizavimas: AI įrankiai gali padaryti kūrybinę raišką labiau prieinamą, todėl ribotos meninės patirties turintys asmenys gali kurti patrauklius kūrinius. Tai gali paskatinti labiau įtraukiantį ir gyvybingesnį kūrybinį kraštovaizdį.
• Besivystančios meno formos: Žmonių ir dirbtinio intelekto sąveika gali lemti visiškai naujų meno formų, kurios sujungia žmogaus ir mašinos intelektą, kad sukurtų unikalias ir novatoriškas išraiškas, atsiradimą.

Galiausiai klausimas, ar mašinos gali būti tikrai kūrybingos, gali būti mažiau svarbus nei galimybės, atsirandančios dėl jų bendradarbiavimo su žmonėmis. Kūrybiškumo ateitis slypi žmogaus išradingumo ir nuolat kintančių AI galimybių panaudojime.