Kaip pašalinti viešai neatskleistas grėsmes per darbuotojų informuotumą ir mokymą

Didėjant skaitmeninei transformacijai, įmonės turi sukurti patikimus saugumo mechanizmus, kad atremtų galimas vidines grėsmes. Šios grėsmės gali būti kenkėjiškos arba netyčinės, kylančios iš esamų ar buvusių darbuotojų, rangovų arba partnerių, turinčių teisėtą prieigą prie organizacijos sistemos.

Suprasti viešai neatskleistas grėsmes ir jas spręsti yra labai svarbu dėl kelių priežasčių. Jie gali padaryti didelę žalą organizacijos reputacijai, veiklos efektyvumui ir finansiniam stabilumui. Dar svarbiau, kad viešai neatskleista informacija turi teisėtą prieigą prie neskelbtinų duomenų, todėl jie gali apeiti daugybę saugumo kontrolės lygių, skirtų apsaugoti nuo išorinių grėsmių.

Todėl labai svarbu didinti darbuotojų informuotumą apie viešai neatskleistas grėsmes ir organizuoti mokymus, kaip veiksmingai kovoti su šiais iššūkiais.

Supratimas apie viešai neatskleistą grėsmę

Viešai neatskleista grėsmė yra sudėtinga ir daugialypė problema, kuri nėra vien tik technologijų ar saugumo problema. Jie gali būti tyčiniai – pavyzdžiui, sabotažas, vagystė ar šnipinėjimas – arba netyčiniai, atsirandantys dėl nežinojimo ar neatsargumo. Šio sudėtingumo pripažinimas yra pirmasis žingsnis kuriant holistinį saugumo metodą.

Prieš įgyvendindamos viešai neatskleistos grėsmės mažinimo strategijas, organizacijos turi šviesti savo darbuotojus apie viešai neatskleistos grėsmės tipus ir galimus rodiklius. Jie gali skatinti bendros atsakomybės už kibernetinį saugumą kultūrą, leisdami savo darbuotojams suprasti, kad jie gali netyčia tapti vidine grėsme.

Galiausiai, veiksminga viešai neatskleistos grėsmės programa nėra vien tik aptikimas ir bausmė. Vietoj to, jis taip pat turėtų sutelkti dėmesį į atgrasymą ir švelninimą. Siekiama sukurti aplinką, kurioje galimos viešai neatskleistos grėsmės pagalvotų prieš imdamosi veiksmų prieš organizaciją.

Vidinės grėsmės tipai

Norint sukurti veiksmingas mažinimo strategijas, organizacijoms labai svarbu suprasti skirtingus viešai neatskleistos grėsmės tipus. Štai pagrindiniai tipai:

1. Kenkėjiški saviškiai

Šie organizacijos asmenys tyčia piktnaudžiauja savo prieiga, kad padarytų žalą. Jų motyvai gali būti įvairūs – nuo ​​finansinės naudos iki keršto, konkurencijos ar ideologinių įsitikinimų.

Tai gali būti esami arba buvę darbuotojai, rangovai ar verslo partneriai, kurie piktnaudžiauja teisėta prieiga, kad padarytų žalą, pavogdami neskelbtiną informaciją arba sabotuodami organizacijos sistemas.

2. Aplaidūs saviškiai

Aplaidžiai viešai neatskleista informacija yra darbuotojai ar bendradarbiai, kurie dėl neatsargumo ar žinių stokos netyčia sukelia saugumo incidentus. Tai gali apimti kenkėjiškos nuorodos spustelėjimą, slaptažodžių politikos nesilaikymą, įrenginių, kuriuose yra neskelbtinos informacijos, praradimą arba nesąmoningą konfidencialių duomenų bendrinimą.

Nepaisant piktų ketinimų stokos, aplaidžiai viešai neatskleista informacija gali padaryti didelę žalą organizacijos kibernetinio saugumo laikysenai, pabrėždama reguliarių mokymų ir informavimo iniciatyvų svarbą.

3. Sukompromituoti saviškiai

Pažeisti viešai neatskleista informacija yra darbuotojai, kurių prieigos kredencialus arba sistemas užgrobė išorinis užpuolikas.

Užpuolikas išnaudoja šią prieigą, kad galėtų vykdyti kenkėjišką veiklą, todėl atrodo, kad kaltininkas yra viešai neatskleista informacija. Tokias atakas gali būti ypač sudėtinga aptikti, nes jos apima teisėtos prieigos panaudojimą neteisėtais būdais.

4. Netyčia saviškiai

Netyčia viešai neatskleista informacija yra panaši į aplaidžius viešai neatskleistus asmenis, tačiau juos vilioja išoriniai subjektai, dažnai pasitelkdami sudėtingą socialinės inžinerijos taktiką.

Pavyzdžiui, jie gali būti apgauti, kad atskleistų savo prisijungimo duomenis, įdiegtų kenkėjiškas programas arba pervestų lėšas sukčiui. Nors jie gali manyti, kad veikia geriausiais organizacijos interesais, jų veiksmai gali sukelti didelių saugumo pažeidimų.

5. Trečiųjų šalių viešai neatskleista informacija

Trečiųjų šalių viešai neatskleista informacija nėra tiesioginiai darbuotojai, kuriems suteikta prieiga prie organizacijos sistemų ar duomenų, pvz., pardavėjai, konsultantai ar partneriai. Nors ši prieiga reikalinga jų darbui, ji taip pat gali kelti pavojų, jei nebus veiksmingai valdoma.

Trečiųjų šalių viešai neatskleista informacija gali tapti grėsme dėl piktų ketinimų arba dėl aplaidumo, todėl organizacijoms būtina nuodugniai įvertinti ir stebėti savo trečiųjų šalių partnerių saugumo praktiką.

Nustatydamos ir suprasdamos šiuos skirtingus viešai neatskleistos grėsmės tipus, organizacijos gali sukurti veiksmingesnes strategijas šiai rizikai sumažinti, sukurdamos saugesnę ir saugesnę aplinką savo duomenims ir sistemoms.

Kovoti su viešai neatskleista grėsme

Norint veiksmingai kovoti su viešai neatskleista grėsme, reikia visapusiško požiūrio, apimančio technologijas, politiką ir žmogiškuosius elementus. Štai keletas strategijų ir metodikų, kuriuos galima įgyvendinti siekiant sumažinti su viešai neatskleista grėsme susijusią riziką:

1. Įdiekite saugumo kultūrą

Saugumu pagrįsta kultūra yra galinga atgrasymo priemonė nuo vidinių grėsmių. Kad tai pasiektų, organizacijos turėtų įtraukti saugumo praktiką į kasdienes verslo operacijas ir skatinti darbuotojus jas taikyti.

Reguliarūs mokymai, pabrėžiantys neskelbtinos informacijos apsaugos, įmonės politikos laikymosi ir pranešimo apie įtartiną veiklą svarbą, yra gyvybiškai svarbūs. Tai gali būti papildyta praktiniais pratimais ar modeliavimu, padedančiais darbuotojams suprasti, kaip šios grėsmės pasireiškia realaus pasaulio scenarijuose.

Be to, saugumo kultūra turi apimti ne tik darbo jėgą, bet ir visas suinteresuotąsias šalis, pvz., tiekėjus, klientus ir partnerius. Užtikrinus, kad visi subjektai suprastų saugumo svarbą, galima drastiškai sumažinti viešai neatskleistų grėsmių riziką ir pagerinti bendrą verslo atsparumą.

2. Patobulinkite prieigos kontrolę

Prieigos kontrolė yra gyvybiškai svarbus bet kurios organizacijos saugumo strategijos elementas. Ne kiekvienam organizacijos nariui reikia prieigos prie visos informacijos.

Organizacijos turėtų taikyti „mažiausios privilegijos“ principą, kuris reiškia, kad darbuotojams suteikiama prieiga tik prie informacijos, būtinos jų pareigoms atlikti. Reguliarus prieigos teisių auditas gali užtikrinti, kad darbuotojai neišsaugotų nereikalingų leidimų, ypač kai organizacijoje pereina į skirtingus vaidmenis.

Be to, kelių veiksnių autentifikavimo ir stiprių slaptažodžių politikos įgyvendinimas gali atgrasyti nuo neteisėtos prieigos. Darbuotojų mokymas apie šių priemonių svarbą gali užtikrinti veiksmingą jų taikymą ir dar labiau sustiprinti organizacijos apsaugą nuo viešai neatskleistų grėsmių.

3. Nustatykite tvirtą politiką ir procedūras

Aiškios, išsamios, įgyvendinamos politikos kūrimas yra vidinio asmens grėsmės mažinimo kertinis akmuo. Tai turėtų apimti priimtiną įmonės išteklių naudojimą, pranešimo apie įtartiną veiklą procedūras ir politikos pažeidimų pasekmes.

Veiksmingas šios politikos informavimas yra toks pat svarbus kaip ir jų kūrimas. Darbuotojai turėtų žinoti savo svarbą ir neatitikimo pasekmes. Reguliarūs mokymai gali padėti sustiprinti šiuos pranešimus ir užtikrinti, kad visi darbuotojai žinotų savo vaidmenis ir atsakomybę.

Periodiškai šios politikos peržiūros ir atnaujinimai yra būtini siekiant užtikrinti, kad jos išliktų veiksmingos ir aktualios. Dinamiškas kibernetinio saugumo grėsmių pobūdis reikalauja, kad politika ir procedūros būtų vystomos atsižvelgiant į kylančias rizikas ir iššūkius.

4. Naudokite technologiją aptikimui ir prevencijai

Technologijų panaudojimas gali labai pagerinti organizacijos gebėjimą aptikti ir užkirsti kelią viešai neatskleistams grėsmėms. Tokie įrankiai, kaip naudotojų ir subjektų elgesio analizė (UEBA) ir duomenų praradimo prevencija (DLP), gali padėti nustatyti neįprastus elgesio modelius arba duomenų judėjimą, kurie gali rodyti galimą grėsmę.

Tačiau vien technologijos nėra sprendimas. Darbuotojai turi būti mokomi efektyviai naudoti šias priemones ir suprasti jų teikiamas įžvalgas. Tai leis jiems priimti pagrįstus sprendimus ir imtis atitinkamų veiksmų, kai nustatomos galimos grėsmės.

Be to, nors technologijos gali padėti nustatyti grėsmes, jos turėtų būti papildytos kitomis priemonėmis, pvz., politikos vykdymu ir saugumo informuotumo mokymu. Subalansuotas požiūris, kuriame derinami technologiniai ir žmogiškieji elementai, gali būti veiksmingiausia apsauga nuo viešai neatskleistų grėsmių.

5. Teikti mokymo ir informavimo programas

Mokymas ir informuotumas yra pagrindiniai veiksmingos viešai neatskleistos grėsmės programos komponentai. Šios iniciatyvos turėtų būti ne vienkartiniai įvykiai, o nuolatinės pastangos, kurios vystosi kintant kibernetinio saugumo aplinkai. Reguliarūs mokymai gali užtikrinti, kad darbuotojai išliktų budrūs ir žinotų naujausius grėsmių scenarijus bei mažinimo metodus.

Be to, mokymai turėtų būti pritaikyti auditorijai. Techniniams darbuotojams gali prireikti išsamių mokymų apie konkrečias saugumo technologijas arba grėsmių aptikimo būdus. Tuo pačiu metu netechniniams darbuotojams gali būti naudingiau suprasti kibernetinio saugumo pagrindus ir savo vaidmenį jį palaikant.

Be to, svarbu sukurti aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi patogiai pranešdami apie galimas grėsmes. Jie turėtų suprasti, kad jų veiksmai gali labai prisidėti prie organizacijos saugumo ir nebus baudžiami už rimtų rūpesčių kėlimą.

6. Skatinkite darbuotojų įsitraukimą

Darbuotojai labiau linkę aktyviai užkirsti kelią viešai neatskleistai grėsmei, jei jie yra įsitraukę ir įsipareigoję savo organizacijai. Nepatenkinti ar atsiriboję darbuotojai kelia didesnę riziką, nes gali mažiau rūpintis organizacijos gerove.

Organizacijos gali skatinti įsitraukimą skaidriai bendraudamos, pripažindamos ir apdovanodamos už gerus rezultatus bei kurdamos teigiamą darbo aplinką. Mokymo programos taip pat turėtų skatinti mintį, kad kiekvienas darbuotojas yra gyvybiškai svarbus siekiant apsaugoti organizaciją nuo viešai neatskleistos grėsmės.

Be to, psichikos sveikatos skatinimas ir pagalba darbuotojams, sprendžiantiems stresą ar asmenines problemas, gali padėti sumažinti riziką. Komandos nariai, patiriantys sunkumų, mažiau linkę sutelkti dėmesį į geriausią kibernetinio saugumo praktiką, todėl jie yra labiau linkę į klaidas, dėl kurių gali kilti saugumo incidentų.

7. Atlikite reguliarius saugumo auditus

Reguliarūs saugumo auditai yra būtini norint nustatyti galimus trūkumus ir įvertinti esamų saugumo priemonių efektyvumą. Jie suteikia galimybę rasti ir ištaisyti spragas prieš jas išnaudojant ir padeda užtikrinti, kad būtų laikomasi vidaus politikos ir išorės taisyklių.

Be to, saugumo auditas gali padėti nustatyti sritis, kuriose gali prireikti papildomo mokymo. Pavyzdžiui, jei auditas atskleidžia, kad darbuotojai nesilaiko slaptažodžių politikos, gali būti surengti tiksliniai mokymai šiai problemai spręsti.

Galiausiai apie saugumo audito išvadas turėtų būti pranešta visoms susijusioms suinteresuotosioms šalims. Tai padeda didinti informuotumą apie esamas rizikas ir iššūkius ir skatina bendros atsakomybės sprendžiant šias problemas jausmą.

8. Reaguokite į viešai neatskleistas grėsmes

Nepaisant visų pastangų, nė viena organizacija nėra visiškai apsaugota nuo viešai neatskleistos grėsmės. Todėl labai svarbu turėti gerai apibrėžtą reagavimo planą. Jame turėtų būti išsamiai aprašyti veiksmai, kurių reikia imtis aptikus galimą viešai neatskleistą grėsmę, įskaitant kam turėtų būti pranešta, kaip turėtų būti atliktas tyrimas ir kokių veiksmų reikėtų imtis siekiant sumažinti žalą.

Be to, darbuotojai turi žinoti apie šį reagavimo planą ir savo vaidmenis jame. Šios žinios gali padėti pagreitinti reakcijos laiką ir sumažinti incidento poveikį.

Galiausiai, išnagrinėjus incidentą, svarbu atlikti peržiūrą po incidento. Tai gali suteikti vertingų įžvalgų apie tai, kaip įvyko incidentas, reagavimo veiksmingumą ir sritis, kuriose gali prireikti tolesnių patobulinimų ar mokymų.

Išvada

Norint veiksmingai kovoti su viešai neatskleista grėsme, reikalingas daugialypis požiūris, apjungiantis darbuotojų informuotumą, tvirtą politiką, technologines priemones, reguliarius auditus ir veiksmingus reagavimo planus.

Viešai neatskleista grėsmė nėra tik IT problema; tai verslo rūpestis, reikalaujantis visos organizacijos kolektyvinių pastangų. Investavimas į šį supratimą ir mokymą yra esminė strategija siekiant išsaugoti organizacijos vientisumą, reputaciją ir, galiausiai, jos sėkmę.