Kaip spręsti toksinio produktyvumo problemą

Koks yra vienas iš labiausiai neįvertintų šių dienų jausmų? Jaučiatės laimingi tuo, kur ir kas esate. Šiandien žmonės nuolat verčiami būti sėkmingesni, efektyvesni ir produktyvesni. Tai jau net nesusieta su mūsų darbu. Socialinės žiniasklaidos dėka ši mąstysena įsiskverbė į mūsų asmeninį gyvenimą.

Ar nuėjome per toli, ar vis dar galime ką nors padaryti, kad išspręstume toksiško produktyvumo problemą?

Kas yra toksiškas produktyvumas ir kur yra jo šaknys?

Toksiškas produktyvumas – tai nesuvaldomas noras išlikti produktyviam, nesvarbu, kas ir kokia kaina. Jo šaknys buvo giliai paslėptos šiuolaikinėje šurmulio kultūroje. Dar blogiau būna tiems, kurie valandų valandas praleidžia socialinėje žiniasklaidoje. Įtakojantys asmenys gali susikurti dievišką savo dienos įvaizdį, todėl jų abonentai jaučiasi apgailėtini, nes neturi „tobulo produktyvaus gyvenimo“.

Padidėjęs poreikis būti produktyviam taip pat gali atsirasti netikrumo laikais. Kaip paaiškino klinikinė psichologė Kathryn Esquer: „Kai mūsų aplinka mums kelia stresą ar grėsmę, kurių mes toli gražu nekontroliuojame, dažnai susikoncentruojame į mažus dalykus artimiausioje aplinkoje, kuriuos galime kontroliuoti, pvz., namų valymą ar puikiai sekasi darbo projektuose“.

Dažniausi toksinio produktyvumo ženklai

Yra 7 pagrindiniai toksinio produktyvumo požymiai:

• Nepaisydami savęs priežiūros, pavyzdžiui, tinkamo miego, pertraukų ir asmeninio laiko.

• Jaučiatės kaltas, kai išeinate iš darbo, net jei tai yra kelios valandos.

• Nuolat jaučiuosi perdegęs, net ir po atostogų.

• Jaučiatės susierzinę, kai atliekate įprastas užduotis.

• Gėdinti kitus dėl prastovų.

• Neramus ir įkyrus našumo metrikų mąstymas.

• Prarasti tai, kas tikrai svarbu, pavyzdžiui, psichinė ar fizinė sveikata.

Toksiškas produktyvumas – iškratykite

Pats maniau, kad būti produktyviam ir visada susijusiam su darbu yra viena pagrindinių mano užduočių. Laikui bėgant, „SupportYourApp“ komandai augant ir prisijungus prie narių visame pasaulyje, supratau, kad mano požiūris į produktyvumą turi būti toliau tobulinamas.

Aiškių ir nepajudinamų darbo ir gyvenimo ribų nustatymas

Darbas yra kaip vanduo – jei netrukdomas, jis gali prasiskverbti į kiekvieną mažą kampelį. Ir turime būti atsargūs, kad nepaskęstume savo užduotyse. Štai ką galima padaryti norint apriboti kontaktą su darbu pasibaigus darbo valandoms.

Atskirai darbo ir asmeniniai prietaisai. Jei reikia, nešiojamieji kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai ar net telefonai. Taip bus sunkiau tikrinti darbo el. laiškus, užduočių lentas ir „Slack“ pokalbius. Laikui bėgant jų netikrinti ne darbo valandomis taps įpročiu. Jei darbo paskyros susietos su asmeniniu įrenginiu, geriau jį padėti kuo toliau. Tai aš pats praktikuoju. Kelias valandas prieš miegą palieku telefoną kitame kambaryje, kad įsitikinčiau, jog šis laikas tikrai priklauso man – skaitau, mokausi ir skiriu laiko savo gerovei.

Įbrėžtos ribos yra būtinos kiekvienam, kuris nori būti produktyvus ir palaikyti sveikus santykius su savo darbu.

Sudarykite tvarkaraštį su įmontuotomis pertraukomis

Kalendoriai valdo mūsų gyvenimą. Susitikimai, susitikimai, skambučiai, priminimai ir pan. Tačiau retai jų kalendoriuose galima pamatyti priminimą „Atsipalaiduoti“. Nes niekas mums nesakė, kad galime tai įtraukti į savo tvarkaraštį. Dar blogiau, kad šiuolaikinė šurmulio kultūra beveik moko, kad pertraukos dienos metu nėra produktyvios, todėl jų iš viso nereikėtų daryti. Galų gale, kaip gali būti laikotarpis, kai žmogus nieko nedaro? Pasibaisėtina.

Tiesą sakant, pertraukų laiko planavimas ir iš tikrųjų jų naudojimas yra produktyvesnis nei alternatyva. Pasirinkę likti vietoje ir dirbti per pertraukas, įgyjame bilietą į vieną pusę, kad perdegtume ir pasipiktintume užduočių lentomis.

Nieko nedaryti

Aš žinau, aš žinau. Nieko nedaryti yra mintis, kuri dažnai šokiruoja žmones. Neįsivaizduojame, kaip tai yra ir, svarbiausia, kodėl turėtume taip gaišti savo laiką. Tačiau tie, kurie bent kartą tai išbandė, žino, kad nieko nedaryti, be abejo, yra viena sunkiausių užduočių, su kuriomis galime susidurti. Štai kodėl taip sunku įvaldyti meditaciją.

Atidėti laiko, kad galėtume būti be užduočių ir nieko nedaryti, gali iš naujo paleisti mūsų protą ir parodyti, kad būti neproduktyviam, kaip mes manome, yra visiškai normalu. Gerai skirti laiko tiesiog buvimui su savo mintimis.

Taip pat tinka žiūrėti „Netflix“, išvykti savaitgaliui, būti viename su gamta ir tiesiog atsipalaiduoti. Tokį įprotį paversti ypač naudinga tiems, kurie mano, kad yra įpareigoti visą laiką būti produktyvūs – toksiškos produktyvumo perspektyvos įkūnijimas.

Nesvarbių užduočių ir komunikacijos atsikratymas

Esu tikras, kad kiekvienas bent kartą tai patyrė. Tas jausmas „šis skambutis galėjo būti el. laiškas“. Ji mus seka nuo pat pandemijos, o „Zoom“ ir „Google Meets“ tapo vienais svarbiausių ir dažniausiai naudojamų darbo įrankių.

Šiandien, kai kasdienių užduočių kiekis dažniausiai nereglamentuojamas, labai svarbu nustatyti pareigų prioritetus. Taip pat labai svarbu atsikratyti skambučių, kurie yra nesvarbūs arba gali būti paversti greitaisiais pranešimais ir el. Tie, kurie atsisako tai daryti ir imasi visko, kas išmesta tik siekdami būti produktyvūs, tik eikvoja savo laiką ir išteklius, likdami pažeidžiami perdegimo.

Skambučių rūšiavimas ir įsitikinimas, kad būnu tik ten, kur man reikia, yra menas, kurį įvaldžiau daugelį metų. Klausiu savęs: „Ar galėsiu ką nors pridėti prie skambučio? Ar aš išmoksiu ko nors naujo?” Jei atsakymai yra „Ne“, aš tiesiog nepaspaudžiu to mygtuko „Prisijungti prie skambučio“ ir neimu kitų savo pareigų. Tai vienas geriausių įgūdžių, kurių išmokau būdamas generaliniu direktoriumi ir vadovaujančiu partneriu.

Produktyvumo problema yra ta, kad beveik neįmanoma atskirti, ar produktyvi savaitė ir tvarkaraštis tampa toksiškas. Svarbu stabtelėti ir savęs paklausti: ar tai įtempta savaitė, ar tiesiog noriu būti produktyvi, nes visur, kur pažvelgiu, man taip sakoma? Jei atsakymas yra antrasis, tuomet visą požiūrį į darbą reikia peržiūrėti ir pakoreguoti, kad gyvenimas būtų sveikesnis ir subalansuotas.